Iš kraikinio galvijų mėšlo ir pašarų likučių gaminama aukštos kokybės, vertinga trąša – kompostas.
Komposto gamyba prasideda nuo mėšlo ir kitų organinių atliekų sustumdymu į kaupus (100m X 3,8m X 1,8m). Mėšlas sustumtas į kaupus pradeda „degti“ ir prasideda kompostavimosi procesas.
Pirmajame etape, esant pakankamai oro temperatūrai ir sukrautų medžiagų drėgmei, prasideda pradinių medžiagų skaidymasis ir fermentacija. Tame procese dalyvauja įvairūs dirvos mikroorganizmai. Bakterijos ir grybai skaido baltymus, cukrus, celiuliozę, riebalus. Pirmiausia savo aktyvią veiklą pradeda bakterijos. Nuo jų aktyvios veiklos kaupo viduje temperatūra greitai pakyla ir gali pasiekti +65 – +80 laipsnius. Aukšta temperatūra krūvoje – tai biologinis degimas, arba oksidacijos procesas. Vėliau kaupuose temperatūra ima kristi iki +40 laipsnių. Tuomet aktyviai dauginasi grybai, ima susidaryti ir skirtis dujos. Vyksta sunkiai skylančių organinių medžiagų skaidymas į patvarias medžiagas, sudarančias humusą. Šis procesas trunka ne mažiau nei 2 savaites, jo metu sukuriama nesubrendusio komposto masė.
Nesubrendusio komposto tarpsnyje kompostuojamą kaupą reikia 4-6 kartus permaišyti. Kaupo permaišymui naudojamas vartytuvas , kuris maišydamas smulkina ir jeigu reikia drėkina kompostą , po kiekvieno permaišymo kaupo viduje temperatūra vėl pakyla iki +80 laipsnių. Taip kompostuojant, per 6-10 savaičių, atliekant 4-8 permaišymus , kompostas praranda drėgmės apie 30%, taip pat išgaruoja 10-20% buvusių organinių medžiagų, išsiskiriančių anglies dioksido pavidalu. Taigi komposto lieka apie 2/3 dalies lyginant su pradiniu mėšlo kiekiu.
Sekantis etapas – tai komposto masės sijojima stambia frakcija tam skirtu sijotuvu. Taip paruoštą kompostą jau galima naudoti dirvos gerinimui ar renovuoti nualintą, mažai turintį humusinio sluoksnio koncentraciją, dirbamą plotą, barstant apie 10 t/ha. Šiuo procesu mes geriname dirvą ir tuo pačiu paduodame augalui maistinių medžiagų tokių, kaip azotas, fosforas, kalis.
Tolimesnis etapas – tai komposto brandinimas. Sijotas kompostas supilamas į krūvas, kurios perkasamos 2-3 kartus.
Pažangesnis metodas – brandinimo ir gamybos linijos, kuriose sliekų pagalba kompostas įgyja papildomų savybių, kurios suteikia gaminiui daug efektingesnį ir finansiškai pelningesnį gaminį. Šiame tarpsnyje kompostas įgyja subalansuotą anglies ir azoto kiekį, N-P-K , mikroelementus, huminių ir fulvo rūgščių. Visi šie elementai įtakoja derlingumui, augalo atsparumui ligoms. Finansine išraiška – sumažėja darbo išlaidos, nes jau gaminio beriama tik 2 t/ha.